Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet pirkėjai, siekdami sutaupyti ar ieškodami tam tikrais specifiniais požymiais išsiskiriančio ar jau nebegaminamo automobilio, priima sprendimą įsigyti naudotą automobilį. Suprantama, kad šio pirkinio gedimų rizika, eksploatavimo išlaidos galimai yra didesnės nei naujo ar šiek tiek naujesnio automobilio, tačiau daugėja transporto priemonių pardavėjų ir jų pirkėjų ginčų dėl naudotų automobilių trūkumų. Pavyzdžiui, jauna šeima įsigijo dvylikos metų senumo pirmąjį šeimos automobilį iš buvusio jo savininko. Pirkimo – pradavimo sutartyje trumpai nurodoma, kad automobilis turi smulkių defektų, prieš sudarant pirkimo – pardavimo sandorį automobilis nėra tikrinamas autoservise ir po ilgai trukusių derybų įgyjamas trečdaliu mažesne kaina, nei buvo nurodyta skelbime. Po kurio laiko, sugedus automobiliui, autoservise šeimai pranešama, kad automobilio remontas atsieis neproporcingai daug lėšų. Apie tai informuotas automobilio pardavėjas teigia, kad šeimos minimi automobilio trūkumai jam nebuvo žinomi, todėl atsisako padengti automobilio taisymo išlaidas. Taigi, kas teisus – naudoto automobilio pardavėjas ar jo pirkėjas?
Pardavėjo ir pirkėjo pareigos
Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Nedraudžiama parduoti netinkamos kokybės daiktus, jeigu šių parduodamų daiktų trūkumai sutarties šalių yra aptarti ir pirkėjui priimtini.
Daikto kokybės garantija – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos, o jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020 ir kt).
Tačiau pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti – pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Be to, pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija, numatytą CK 6.333 straipsnio 3 dalyje, pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui jam pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Terminas pirkėjo reikalavimams pareikšti
CK 6.338 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas yra nenustatytas arba jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Kasacinis teismas pažymėjo, kad momentas, kada naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir kitų aplinkybių. Tik nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams (LAT 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022). Ar reikalavimai pareikšti per protingą terminą kiekvienu konkrečiu atveju vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktų, aplinkybių visumą, todėl rekomenduotina į pardavėją kreiptis vos tik paaiškėjus automobilio trūkumams.
Vadovaujantis CK 6.364 straipsnio 4 dalimi, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo prekės perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės ar trūkumo pobūdžiu. Ši prezumpcija ženkliai palengvina pirkėjo įrodinėjimo naštą teisme, kadangi preziumuojamus parduodamos prekės kokybės trūkumus turi paneigti pardavėjas. Vistik, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, nesant nustatytai parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijai, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.
Tais atvejais, kai pirkėjas naudoto automobilio pardavėjui kelia reikalavimą atlyginti trūkumų, dėl kurių automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, šalinimo išlaidas ir bylą nagrinėjantis teismas nustato, kad pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl to pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais – sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan. (LAT 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022). Atsižvelgiant į tai, pirkėjas privalo savalaikiai pranešti pardavėjui apie automobilio trūkumus ir sudaryti galimybę pardavėjui dalyvauti trūkumų šalinimo procese.
Pirkėjo teisių gynimo būdai
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:
1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti).
Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (LAT 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 2019-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019 ir kt.). Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, automobilio pardavėjui pašalinus parduoto automobilio trūkumus, automobilio pirkimo kaina nemažintina.
Jeigu transporto priemonę su nuslėptais defektais pardavė automobilių prekyba užsiimantis asmuo (profesionalas), jam taikomi didesni rūpestingumo, atidumo bei apdairumo reikalavimai, ypač sudarant pirkimo-pardavimo sandorį su fiziniu asmeniu (vartotoju). Kai automobilį fiziniam asmeniui parduoda verslininkas ar įmonė, automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra ir vartojimo sutartis, todėl sandoriui taip pat taikytinos ir vartojimo sutarčių sudarymą reglamentuojančios taisyklės: jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.
Vadovaujantis CK 6.3641 straipsnio 1 dalimi, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Vartotojas privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos, o pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui (CK 6.3641 straipsnio 8 dalis).
CK 6.3641 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, jeigu:
1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi (jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų), atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę;
2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę;
3) prekės trūkumas yra esminis (pavyzdžiui, remiantis suformuota teismų praktika, esminiais automobilio trūkumais laikoma automobilio variklio defektas, pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat atsižvelgtina ir į nustatytiems defektams pašalinti patiriamų išlaidų dydį);
4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui.
Nors naudotų automobilių pirkėjų teisės, kaip minėta, yra ginamos CK įtvirtintomis nuostatomis, tačiau šiame įstatyme taip pat yra įtvirtintos ir pirkėjų pareigos, pavyzdžiui, atidžiai įvertinti perkamą automobilį, laiku ir tinkamai informuoti pardavėją apie paaiškėjusius šios transporto priemonės defektus ir pan. Sutarties šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai ir nusprendus ginčą nagrinėti teisme, rekomenduotina pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba, kurie, įvertinę Jūsų konkrečią situaciją, turimus įrodymus, atliktus veiksmus bei galimas rizikas, padės tinkamomis priemonėmis užtikrinti Jūsų teisių įgyvendinimą.